Apie veiklą iš pirmų lūpų

Vos spėjus pasirodyti pirmiesiems ankstyvojo pavasario saulės spinduliams, Vilniaus APGV 3-osios gelbėjimo komandos teritorijoje esančiame parkelyje vis dažniau girdisi skardūs vaikiški balsai. Tai mažieji „Jaunųjų ugniagesių“ būrelio nariai aktyviai dalyvauja praktiniuose užsiėmimuose.
Pavasaris – tai ženklas, kad atėjo metas teorines žiemos laikotarpiu įgytas žinias išbandyti praktiškai. Tai ir pirminių gesinimo priemonių naudojimas, ir praktinis alpinizmo pagrindų pritaikymas, ir, be abejonės, ugniagesybos sporto pradmenys.
Artėja įvairių konkursų, varžybų metas, tad šiomis dienomis jaunieji ugniagesiai aktyviai sportuoja čia esančioje nedidelėje sporto aikštelėje. Kol mažieji komandos nariai bandė savo jėgas prie bomo, prie specialios sportinės sienelės ir linksmai varžėsi rungtyse su gaisrinėmis žarnomis, trumpos pertraukėlės metu pabandėme juos pakalbinti.
„Mes čia esame įvairaus amžiaus, – savo komandą pristatė jos kapitonas Gvidas Alesius, – tačiau veiklos užtenka visiems. Šiuo metu ruošiamės atsakingoms varžyboms su Vilniaus raj. „Jaunųjų ugniagesių“ komanda. Turime lavinti savo įgūdžius ugniagesybos sporto rungtyse. Gaila, kad mokykloje patyriau kojos traumą ir pats negaliu dalyvauti, tačiau man, kaip komandos kapitonui, labai rūpi komandinis darbas, turiu paskirstyti komandos narių darbus ir pareigas. Juk toks ir yra pagrindinis komandos kapitono vaidmuo.“
Nors Gvidas LJUS užsiėmimus lanko tik pirmus metus, tačiau čia jaučiasi „savas“. Jam patinka čia viskas: platus draugų ratas, kuris tapo kaip šeima, praktiniai alpinizmo pagrindų užsiėmimai, praktinės pamokos su pirminėmis gesinimo priemonėmis.
„Viskas prasidėjo nuo tos dienos, kai mano krikšto tėtis atvežė man kelis gesintuvus ir leido juos praktiškai išbandyti, pasimokyti praktinio gesinimo, – pasakoja Gvidas, – nuo tada ir „užsivedžiau“. Visai atsitiktinai internete radau informaciją apie tokio pobūdžio būrelį ir tai mane labai nustebino. Mamos paragintas, nutariau nueiti ir sudalyvauti bent keliuose užsiėmimuose. Man čia labai patinka, – tęsia savo mintis komandos kapitonas. – Ateinu į LJUS būstinę beveik kasdien, nes noriu užbaigti nebaigtus darbus. Ateityje planuoju susieti savo gyvenimo planus su Ugniagesių gelbėtojų mokykla, tačiau šiandien dar esu tik devintokas.“
Prie komandos kapitono prisijungia jau trečius metus šį būrelį lankantis Rokas. Jis apie „Jaunųjų ugniagesių“ būrelį sužinojo iš draugų. Rokas jau spėjo būrelyje įgytas žinias panaudoti praktiškai: alpinizmo užsiėmimų metu Rokas išmoko rišti specialius mazgus. „Mano išmokti mazgų rišimo būdai pravertė kuomet sugedo mūsų šeimos automobilis ir teko jį tempti – džiaugiasi Rokas. – Suradau čia naujų draugų, jau spėjau sudalyvauti „Jaunojo gelbėtojo“ stovyklose Lietuvoje ir užsienyje“.
Danielius lanko „Jaunųjų ugniagesių“ būrelį 4-us metus. „Atėjau ir man patiko tai, kas čia vyksta, – prisimena Danielius. – Visam gyvenimui atsiminsiu užsiėmimą, kurio metu praktiškai turėjome pereiti upelį su virvėmis. Buvo tikrai nelengva, tačiau tai, ką išmokau, manau, man gyvenime tikrai pravers.“
Danielius dar nežino kuo taps užaugęs, tačiau šiam būreliui jis linkėtų ilgų gyvavimo metų, daugiau išvykų, o vadovams – labai daug kantrybės.
Nors Glorija dar tik pirmokė, tačiau į šio būrelio užsiėmimus ji ateina kartu su savo vyresniąja sese Daniela. Glorijai dar neteko užgesinti tikrojo ugnies židinio, ji dalyvavo tik praktiniuose pratimuose be ugnies. Mažoji ugniagesė svajoja užgesinti ugnies židinį pati, savarankiškai, naudodama pirmines gesinimo priemones. „Kai čia atėjau, – pasakoja Glorija, – dar nemokėjau atlikti dirbtinio kvėpavimo. Dabar jau išmokau. Labai norėčiau, kad Lietuvoje būtų išgelbėta kuo daugiau gyvybių, –susimąsto mergaitė. Ji žada dalyvauti vasaros „Jaunojo gelbėtojo“ stovykloje ir sako, kad nakvoti palapinėje jai nebus baisu. – Vadovai skiria mums labai daug laiko, – reziumuoja Glorija, – linkėčiau jiems gero, tikro poilsio.“
Glorijos sesuo, 11-metė Daniela apie LJUS veiklą sužinojo iš šios organizacijos pristatymo, vykusio mokykloje. „Labiausiai man čia patinka tai, kad viską, ko moko teoriškai, galima išbandyti ir praktiškai, – sako Daniela. – Man pačiai labai pravertė praktinė pamoka apie laužo kurimą ir saugios laužavietės įrengimą. Dabar jau žinau, kaip sušilti pasiklydus miške ir kaip vos su vienu degtuku užkurti saugų laužą.“
Tarp sportinių įrengimų vienas su kitu varžosi ir du broliukai-dvyniai: Lev ir Arsenij. Lev – jau trečiokas, o jo brolis Arsenijus – dar tik pirmokas. Pakalbinti berniukai prisipažino, kad jiems labiausiai patinka judrūs žaidimai kieme, įvairios estafetės. Lev bendrauja nedrąsiai, tačiau prisipažįsta, kad sunkiausiai jam sekasi alpinizmo pagrindų užsiemimai ir praktinės pirmosios pagalbos teikimo pamokėlės. „Ateityje svajoju tapti architektu ir projektuoti naujus statinius, – nusišypso Lev. – Man patinka braižyti, piešti.“
„Mes jau dabar žinome, kaip elgtis gaisro metu, – sako Arsenijus. – Išmokome ir gelbėjimo eketėje pagrindų. Norėčiau čia surasti daug naujų draugų.“
Berniukai lanko būrelį tik pirmus metus, todėl jie dar labai nedrąsūs.
Gintarė jau 7-okė. Šioje veikloje dalyvauja 2,5m. „Pradžioje man viskas atrodė keista ir nelabai įdomu, tačiau palaipsniui pradėjo patikti, susidomėjau ir pradėjau lankyti, – atvirauja Gintarė. – Būrelio užsiėmimai yra labai naudingi, išmokau saugumo, medicinos pagrindų.“
Gintarei jau teko išbandyti save ir lyderio vaidmenyje: jai jau teko patiems mažiausiems paruošti ir pristatyti temą apie sveikos mitybos naudą.
Tai – tik dalis pakalbintų vaikų nuomonių. Visi kalbinti vaikai norėtų , kad šis būrelis gyvuotų dar ilgus metus, nes jo veikla įdomi, o čia įgytos žinios – labai naudingos, jos praverčia kasdieniame gyvenime.
Belieka tikėti, kad vaikų išsakyti norai ir linkėjimai išsipildys, o kartu su jais augtų ir mūsų visuomenės saugumo kultūros lygis.